KOMENTARAS

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomika įsibėgėja

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ekonomika sparčiai judėjo pirmyn ir, per visus metus BVP padidėjus ne mažiau negu 2,5 procento, labai aplenkė Latviją ir Estiją. Šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų augti dar sparčiau – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,9 procento. Kita vertus, tenka dar kartą mažinti euro zonos BVP augimo 2025 metais prognozę. JAV ekonomika šiemet ir vėl augs daugiau negu dvigubai greičiau, lyginant su euro zona. Manome, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas gerokai pamažins ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus mažesnė negu 2 procentai. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite antradienį pasirodysiančiuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

KOMENTARAS

Daugiau gyventojų galvoja, kad būsto kainos kils

Paskutinį 2024 m. ketvirtį šiek tiek pagausėjo gyventojų, manančių, kad būsto kainos šiemet padidės. Po stipraus nuosmukio 2023 metais SEB

KOMENTARAS

10 metų su euru. 10 šuolių, kuriuos atliko Lietuva

2015 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas. Tačiau būtina objektyviai pažvelgti atgal ir parodyti pokyčius, kuriuos patyrė Lietuvos gyventojai ir verslas nuo euro įvedimo.

JAV PREZIDENTO RINKIMAI

Ekonomistai apie D. Trumpo pergalės pasekmes Lietuvai: baimę kelia importo muitai, tačiau įžvelgiamos ir galimybės

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose tikėtina, kad įneš nežinomybės į Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos verslo aplinką dėl žadamų įvesti muitų į JAV importuojamoms prekėms. Vis tik banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina nemanantis, kad Lietuvos ekonomika gali nukentėti pasikeitus JAV administracijai.

KOMENTARAS

Krentančios palūkanų normos prigesino ir pigesnio būsto viltis

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų trečią šių metų ketvirtį šiek tiek padidėjo. Išsipildė prognozė, kad smunkant palūkanų normoms mažės gyventojų įsitikinimas, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių pigs. Gyventojai trečią ketvirtį būstų rinkoje buvo aktyvesni negu prieš metus. Jeigu geopolitinė padėtis iki metų pabaigos nepablogės ir ekonominiai rodikliai nenuvils, gyventojų lūkesčiai paskutinį metų ketvirtį gali dar labiau padidėti.

TENDENCIJOS

Šlubuojančios Estijos ekonomikos pamokos

Lietuviams džiaugiantis gana gera šalies ekonomikos būkle, estai jau porą metų išgyvena recesiją. Kas nutiko stipriausiu laikytam Baltijos šalių ūkiui ir kaip nepadaryti tų pačių klaidų?

KOMENTARAS

Vasarą lietuviai daugiau pinigų paliko Pietų Europoje

SEB banko duomenimis, šią vasarą gyventojai atsiskaitydami banko kortelėmis, naudojant kortelių skaitytuvus Lietuvoje, išleido maždaug 7 proc. daugiau negu pernai. Metinė infliacija šalyje vasarą buvo minimali, todėl realus namų ūkių vartojimas augo. Atsiskaitymai kortelėmis užsienyje augo kiek labiau negu Lietuvoje ir tai rodo, kad lietuviai šiemet užsienio kelionėms, ypač Pietų Europoje, pinigų negailėjo.

KOMENTARAS

Lietuvos ekonomikos atsigavimo tempas nelėtėja

Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, antrą 2024 metų ketvirtį buvo 1,4 proc. didesnis negu prieš metus.

KOMENTARAS

Stabili būsto rinka, stabilūs ir gyventojų lūkesčiai

Antrą ketvirtį pasiteisino lūkesčiai ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pagaliau ryžosi sumažinti bazinę palūkanų normą. Tačiau birželį gyventojų lūkesčių dėl būsto kainų tai stipriau nepakeitė, palyginti su ankstesniais ketvirčiais. Prognozuojama, kad antrą pusmetį ECB bazines palūkanų normas mažins, tačiau lėtai, todėl ir gyventojų lūkesčių bei aktyvumo būsto rinkoje pokyčiai artimiausiais ketvirčiais veikiausiai bus nedideli.

MAKROEKONOMIKA

SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes – negirk dienos be vakaro

Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės.

NT RINKA

Gyventojai laukia mažesnių palūkanų, bet pigesnių butų nesitiki

Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų

ĖDRUSIS PVM

Kaip didesnis PVM pakeitė pietų kavinėje kainą?

MOKESČIAI

Degalų verslas nesutaria su ekonomistais: ar akcizo didinimas pakenks ekonomikai?

Degalinių atstovas teigė, kad nuo sausio padidėjęs dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) akcizas neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją, bet degalinės pokyčių pajusti neturėtų. Tačiau ekonomistai sako priešingai – nei ekonomikai, nei infliacijai padidėjęs akcizas įtakos beveik neturės.

KOMENTARAS

Kokią šių metų patirtį išsinešime į ateinančius metus?

2023 m. nepalankių staigmenų gyventojams ir verslui buvo mažiau negu praėjusiais metais. Tačiau ekonomiką atsivijo ankstesnių metų įvykių pasekmės. Šiemet Lietuvos BVP lyginamosiomis kainomis susitraukė pirmą kartą nuo 2010 m. Kol kas nepanašu, kad bent jau kitų metų pradžioje išsivaduosime iš ekonominio sąstingio. Teigiamų lūkesčių suteikia palūkanų normos, tačiau geopolitiniai įvykiai ir toliau yra vienas didžiausių nerimo šaltinių kelerių metų laikotarpiu vidutiniu laikotarpiu.

LIETUVOS EKSPORTO METINIS NUOSMUKIS

Analitikas smukusį eksportą sieja su sugriežtintu reeksportu, verslas – mažesniu vartojimu

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramonininkų atstovas